Gąsdinome ją persirengę raganom, velniais, kitais monais, įvairiais gyvūnais. Persirengėliai apsilankė pamokose, visi padainavom Užgavėnių dainų, patriukšmavom, prisikirtom blynų ir kitų skanėstų.
Prisiminėme seną paprotį tempti Blukį, kuris paprastai velkamas per Kalėdas ar po jų, bet taip pat ir per Užgavėnes, tik rečiau. Tad išėję į kiemą apvilkome Blukį aplink gimnaziją.
O kas yra blukis? Pagal senuosius lietuviškus papročius Kalėdų šventės ženklas buvo Didžioji Kaladė, žemaičių dar vadinama – Blukiu, o aukštaičių – Ugnies Mituliu. Tikėta, jog jam galima perduoti ir palikti visas savo kaltes, nuodėmes bei pykčius. Tai padaroma trinktelint per blukį lazda ar kokiu kitu daiktu. Velkant blukį po kaimą, o paskui jį sudeginus, supleška ir jame slypintis blogis bei nepritekliai.
Visas savo blogas mintis, baimes, pyktį surašėme laiškuose Blukiui ir sudeginime gimnazijos kieme. Tegyvuoja Pavasaris!
Mokytojos Rūta Čėsnienė ir Rūta Vyšniauskienė
