Šiandien gimnazijos koridoriuose buvo daug šypsenų, apsikabinimų ir nostalgiškų žvilgsnių. Atrodo, dar visai neseniai mūsų abiturientai nedrąsiai ieškojo kabinetų, o šiandien jau žengia link naujo gyvenimo etapo.
Per šiuos metus buvo visko – kontrolinių, kuriems „tikrai mokėsi“, žadintuvų, kurie skambėjo per anksti, ir klausimų „o kada visa tai gyvenime prireiks?“ Tačiau svarbiausia, kad kartu augote, mokėtės, klydote, atradote ir kūrėte savo istoriją.
Mieli abiturientai, tegul paskutinis skambutis būna ne atsisveikinimas, o naujos pradžios ženklas. Linkime drąsiai svajoti, pasitikėti savimi ir nepamiršti, kad didžiausi pasiekimai dažnai prasideda nuo mažo žingsnio į nežinomybę.
Sėkmės egzaminuose ir gyvenimo pasirinkimuose. O svarbiausia – išsaugokite smalsumą, draugystes ir gebėjimą džiaugtis mažais dalykais.
Paskutinis skambutis nuskambėjo. Dabar jūsų eilė skambėti pasauliui.
P. S. Ačiū vienuoliktokams, jų auklėtojoms ir mokytojams už sukurtą nuostabią šventę!








